„Cadillac Fleetwood“ – eksperimentas, tapęs prekės ženklo brangakmeniu

Daugelis europiečių „Cadillac“ suvokia kaip transporto priemones, pirmiausia skirtas pensininkams, kurie teikia pirmenybę komfortui, o ne stiliui ir variklio veikimui.

Šis vaizdas buvo šiek tiek tikslus 90-ųjų pabaigoje, kai Cadillac dažnai buvo lyginamas su dideliais, patogiais holais ant ratų.

Tačiau „Cadillac“, siekianti tapti „General Motors“ karūnos brangakmeniu, turi ilgą istoriją, kaip vienas prestižiškiausių ir technologiškai pažangiausių automobilių gamintojų pasaulyje. Ieškote įrodymų?

Nuo pat įkūrimo 1902 m. Cadillac buvo starterio su spyna pradininkas. Iki 1911 m. Cadillacuose buvo sumontuotas elektrinis starteris. 1916 m. „Cadillac“ pristatė modernų prietaisų skydelio išdėstymą, pavarų dėžę ir rankinį stabdį pastatydami į dešinę, o akceleratorius, stabdžiai ir sankaba buvo išdėstyti šalia.

Visada siekdama pirmauti, o ne sekti, „Cadillac“ nuolat stengėsi aplenkti savo varžovus, ypač iš Europos. „Cadillac Fleetwood“ liudija „Cadillac“ įsipareigojimą siekti meistriškumo ir naujovių.

Viskas prasidėjo nuo…

1940-ųjų pradžioje pasaulio elitas buvo sužavėtas išskirtinio kėbulo gaminimo pagal užsakymą meno. Turtingi asmenys ieškojo išskirtinių automobilių, kurie juos išskirtų iš masių. Todėl jie kreipėsi į specializuotas dirbtuves, kad užsakytų pagal užsakymą pagamintus kėbulus be paralelių.

Pasinaudoję šia tendencija, „Cadillac“ nusprendė išleisti išskirtinių „Fleetwood“ linijos modelių seriją. Pagrindinė idėja buvo sukurti unikalias riboto leidimo transporto priemones, kurios atitiktų pačius reikliausius skonius ir pageidavimus.

Pirmosios „Fleetwood“ serijos pristatymas sutapo su Didžiosios depresijos pradžia – didžiuliu ekonomikos nuosmukiu, kuris truko 1929–1933 m., paveikusią pramonės šakas visame pasaulyje. Atsižvelgiant į ekonominį klimatą, suprantama, kad buvo pagamintas tik ribotas Fleetwood modelių skaičius. Nepaisant to, inauguracinis „Fleetwood“ nustatė prabangos universalumo standartą, siūlydamas įvairius kėbulo tipus, įskaitant sedanus, kupė, kabrioletus ir limuzinus, kurie visi aprūpinti galingais 8 cilindrų varikliais ir pavadinti prestižiniu Fleetwood pavadinimu.

Po ekonomikos nuosmukio Cadillac kartu su kitais gamintojais buvo priverstas kruopščiai strateguoti savo finansinius asignavimus. Ši būtinybė iš dalies paskatino sprendimą priskirti tam tikrus modelius, ypač Sixty Special ir Series 70, Fleetwood pavadinimu – tai buvo ekonomiškas ir naudingas žingsnis.

„General Motors“ išlaikė šią strategiją dešimtmečius, 1935–1986 m. naudodama Fleetwood pravardę aukštesnio lygio įrangai ir prabangai žymėti. Per visą šį laikotarpį tik keli modeliai buvo laikomi nusipelniusiais Fleetwood ženklelio, ypač Cadillac Fleetwood Limuzinas ir Cadillac Fleetwood Brougham.

Skausmingas kritimas

1985 m. Cadillac vėl pristatė garbingą, tačiau daugeliui tos eros kartos atstovų neaiškų pavadinimą – Fleetwood.

Šį kartą „General Motors“ pasirinko vidutinio dydžio sedano bagažinę papuošti aukšta Fleetwood emblema. Ar šis sprendimas buvo protingas? Ekonominiu požiūriu jis buvo beveik nepriekaištingas. Tačiau kartu tai ribojosi su tragiškumu.

Pagrindinis iššūkis, su kuriuo tuo metu susidūrė „Fleetwood“ modeliai, buvo jų našumas, kuris buvo labiau panašus į kompaktiškų automobilių, nepaisant to, kad juose buvo sumontuoti galingi 8 cilindrų varikliai, galintys viršyti 200 AG. 5 metrų ilgio transporto priemonei manevravimo ir lenkimo sunkumai kelyje iš tiesų gali būti varginantys.

1993 m., praėjus beveik dešimtmečiui, „General Motors“ padarė strateginį žingsnį, pasilikdama „Fleetwood“ pavadinimą tik modeliams su galiniais ratais. Šis žingsnis ne tik pažymėjo grįžimą į formą, bet ir suteikė finansinį postūmį, reikalingą Cadillac pradėti kurti naujas transporto priemones.

„General Motors“ naujovių esmę įkūnijantis „Fleetwood“ sedanas pasižymėjo daugybe funkcijų, kurios tuo metu buvo moderniausios. Jame buvo elektroninis prietaisų skydelis, keturių greičių (!) automatinė pavarų dėžė, klimato kontrolė, odiniai apmušalai ir beveik visi elektroniniai prietaisai. Nors pagal šių dienų standartus šios savybės gali atrodyti kuklios, jos buvo didelė pažanga, konkuruojanti su prabangiais europietiškais automobiliais, išskyrus galbūt S klasės Mercedes-Benz, kur tokių patogumų buvo dažniau.

„General Motors“ vadovai siekė, kad „Fleetwood“ vardas įkūnytų prabangos viršūnę. Tačiau tuo metu tarp vartotojų vyraujanti prabangos samprata prabangą prilygino didžiuliam transporto priemonės dydžiui ir talpai. Taip buvo sukurta sausumos jachtą primenanti transporto priemonė, kurios ilgis buvo įspūdingas 5,7 metro ir varomas 5,7 litro varikliu (galinčiu pasigirti 260 AG), pagamintu iš Chevrolet Corvette. Nors iš pradžių įspūdinga išvaizda, jo įspūdingumas po pirmųjų minučių sumažėjo.

Sedanas, kurio gamybos laikotarpis buvo trumpas, galiausiai pasidavė sparčiai augančiam visureigių populiarumui. „General Motors“ pripažino besikeičiančią rinkos dinamiką ir padarė išvadą, kad toliau gaminti prabangius sedanus maždaug 15 000 pirkėjų rinkai yra nepateisinama.

Iki 1997 m. „Fleetwood“ gamyba buvo galutinai sustabdyta, o tai pažymėjo eros, neturinčios atgimimo perspektyvų, pabaigą. Tais pačiais metais „General Motors“ taip pat laipsniškai atsisakė visų sedanų, turinčių bendrų standartinių komponentų, dėmesį sutelkdama į vis paklausesnius „Chevrolet Suburban“ ir „Chevrolet Tahoe“, kad atitiktų vartotojų pageidavimus didesnėms ir universalesnėms transporto priemonėms.

—

Atraskite savo svajonių automobilį mūsų automobilių kategorijose arba apsilankykite mūsų „Classic Passion“ parduotuvėje ir atraskite jaudinančių dalykų iš mūsų partnerių!

1976 m. Cadillac Fleetwood Series 75 apžvalga